Prisėsk visai šalia,
Kad net kvėpavimą pajaustum,
Kad mūsų žvilgsniai nepabėgtų
Į gatvės gausmą.
Klausyk iš taip arti,
Kad žodžių skausmą tu girdėtum,
Kad nevilties skeveldros
Į kiaurą rėtį nebyrėtų.
Surask savy dangaus,
Vandens, ugnies
Ir pragaro giliausio.
Tik taip mane,
Tik taip tave pajausiu.