„Atrodau per daug jaunai, vaikiškai. Kaip elgtis ir ką daryti, nes tai trukdo mano karjerai? Kaip įtikinti savo vadovus jog esu rimtas darbuotojas galintis kilti karjeros laiptais? Ir kaip pelnyti vadovų pasitikėjimą?“ (žurnalo “Būk Laimingas” skaitytojo klausimas)

Iš Jūsų klausimo susidaro įspūdis, jog būtent “atrodymas” kiša koją Jūsų karjerai. Ką reiškia žodžiai “per jaunai” ir “vaikiškai”? Ar kalbate vien tik apie savo amžių ir išorę? Kokia Jūsų paties nuomonė – ar jaunas žmogus gali būti rimtas darbuotojas, kuriuo kiti pasitiki? Jei į paskutinį klausimą atsakote teigiamai, galime pabandyti paieškoti galimybių pateiktų klausimų sprendimui. Jei atsakote „Ne“, deja, bet patarčiau intensyviai padirbėti ties šios minties keitimu ir tik tada leistis į kitas analizes.Jei jau sutariame, kad ir jauni žmonės būna rimti ir patikimi darbuotojai, pabandykime giliau paieškoti, kas slypi po Jūsų pateikiama problemos esme: „atrodyti per daug jaunai, vaikiškai“.

Pirmasis įspūdis apie žmogų gali susiformuoti per keletą sekundžių – čia tam tikrą vaidmenį vaidina ir išorė. Apmąstykite ir detaliai susirašykite, kas Jūsų išoriniame savęs pateikime galėtų byloti apie „vaikiškumą ir nerimtumą“. Bandau pafantazuoti kartu su Jumis: keistos mimikos, vaikiškas balso tembras, drabužiai su animacinių filmų herojais, kikenimas, susigūžusi laikysena kalbant su vadovu… Atlikęs šį darbą pereikite prie sudėtingesnio – susirašykite vidinius dalykus, išreiškiančius Jūsų minimą „vaikiškumą ir nerimtumą“. Užmaršumas? Naivumas? Kūrybiškumas? O gal neatsakingumas? Būkite negailestingas sau ir net ten, kur teįžvelgtumėte krislelį tam tikros savybės, pasižymėkite ją kaip  būdingą Jums. Ne pro šalį pasiklausti nuomonės ir aplinkinių, pvz. „Kas manyje yra vaikiško?“.

Kai turėsite šiuos du sąrašus, įvertinkite, kiek kiekviename lygmenyje galite įtakoti pokyčius …ir imkitės darbo! Sutinku, yra dalykų, kurių keisti negalime (amžius, veido bruožai, balso tembras..). Yra tyrimų, nagrinėjančių tokių faktorių svarbą vadovo požiūryje ir patvirtinančių jų reikšmę. Bet svarbu pabrėžti, kad protingas vadovas pirmoje eilėje mato sėdinčius visai kitus veikiančiuosius – Jūsų specifinius gabumus, charakterio savybes, ir tokie nekintantys faktoriai, kaip kad amžius ir išorė, priimant sprendimus nevaidina lemiančio vaidmens.

Atsakant į paskutinį Jūsų klausimą „ Kaip pelnyti vadovų pasitikėjimą?“ man labai norisi paklausti: O kaip gi Jūsų pasitikėjimas savimi? Ar neturite kokių įkyrių iracionalių minčių, kartas nuo karto (ypač patyrus nesėkmę!) pagraužiančių iš vidaus? Paprastai jos skamba taip: „Aš niekam tikęs“, „Niekuo negaliu nustebinti kitų žmonių“, „Aš nieko nesugebu“ ir pan. Gaudykit ir analizuokit panašias mintis, nes tai dažnai būna vienas iš svarbių kliūčių kylant karjeros laiptais ar siekiant bet kokių kitų tikslų. Laimei, per keletą sekundžių paprastai karjeros laiptais nepakylama ir pasitikėjimas neįgyjamas. Taigi, Jūsų darbe, tikiu, yra ir bus bendraujama daug daugiau, ir vadovų nuomonė apie Jus plėsis bei keisis. Visa laimė, kad yra dalykų, kuriuos savyje galime keisti, siekdami pakeisti aplinkinių nuomonę apie save. Bandykite atrasti tuos dalykus. Galų gale, atvirai pripažinkite savo jaunystę – tai neturi būti Jūsų trūkumas. Be to, prisiminus vienos patarlės išmintį, “kiekvienas žmogus, pradedantis ką nors nauja, yra vaikas”. Linkiu, kad Jūsų karjera būtų sėkminga ir, svarbiausia, kad pasiekiami dalykai teiktų malonumą.